O kokia būtų Tavo paskutinė vakarienė? Kokiu vynu pripildytum taures?
„Jei norite žinoti, mano paskutinė vakarienė atrodytų štai kaip: visų pirma, aišku, būtų jūra ledo šaltumo šampano, taurėse atsispindėtų mirguliuojančios žvakių šviesos. Norėčiau šoninės suktinukų su ožkų sūriu kimštomis datulėmis ir rizoto su stambiomis parmezano spiralėmis, apibarstyto maltais juodaisiais pipirais. Dar plonytės lyg popierius picos su pomidorais, mocarela ir plonyčiais bazilikų lapelių kaspinais, makaronų su česnakiniu padažu, traškios duonos, įvairiausių sūrių, manieringojo pinot noir, o gal net nepadoriojo martinio, nes juk paskutinį vakarą šiame pasaulyje gali kilti noras kaip reikiant pašėlioti. Būtų ir irisinio deserto su juoduoju šokoladu ir jūros druska, taip pat dubuo stambių šilauogių. Mes ilgėliausiai sėdėtume prie stalo juokdamiesi ir pasakodami istorijas tiestume ranką paimti dar vieno kąsnio, dar vieno ir dar vieno.“ [Shauna Niequist, „Duona ir vynas“]
„Jei norite žinoti, mano paskutinė vakarienė atrodytų štai kaip: visų pirma, aišku, būtų jūra ledo šaltumo šampano, taurėse atsispindėtų mirguliuojančios žvakių šviesos. Norėčiau šoninės suktinukų su ožkų sūriu kimštomis datulėmis ir rizoto su stambiomis parmezano spiralėmis, apibarstyto maltais juodaisiais pipirais. Dar plonytės lyg popierius picos su pomidorais, mocarela ir plonyčiais bazilikų lapelių kaspinais, makaronų su česnakiniu padažu, traškios duonos, įvairiausių sūrių, manieringojo pinot noir, o gal net nepadoriojo martinio, nes juk paskutinį vakarą šiame pasaulyje gali kilti noras kaip reikiant pašėlioti. Būtų ir irisinio deserto su juoduoju šokoladu ir jūros druska, taip pat dubuo stambių šilauogių. Mes ilgėliausiai sėdėtume prie stalo juokdamiesi ir pasakodami istorijas tiestume ranką paimti dar vieno kąsnio, dar vieno ir dar vieno.“ [Shauna Niequist, „Duona ir vynas“]