Džinas: rūšys, kokteiliai ir viskas, ką reikia žinoti apie šį gėrimą

Teigiama, jog šiandien džinas išgyvena antrąjį pamišimo dėl jo laikotarpį. Pirmasis vyko antroje 18 a. pusėje Anglijoje. Antrasis nuo pirmojo skiriasi labai ženkliai ir jo prasidėjimą atnešė populiarėjantys kokteiliai su džinu, o ypač džinas su toniku. Tačiau apie tai kiek vėliau. Pagal įstatymais reglamentuotą džino gamybą, džino rūšys yra trys. Pagal tradicijas, jų galima priskaičiuoti gerokai daugiau. Džiugu, kad vieną iš tokių jo rūšių turime ir Lietuvoje. Vilniaus džinas, kaip konjakas ar šampanas, turi saugomą geografinę kilmės nuorodą, todėl gali būti daromas tik čia. Bet apie viską iš eilės.

KAS YRA DŽINAS?

Džinas yra stiprus alkoholinis gėrimas, daromas iš žemės ūkio kilmės spirito, kurio skonį formuoja gamyboje naudojamos kadagio uogos. Tai yra pagrindinė savybė, kuo džinas skiriasi nuo kitų gėrimų. Kartais teigiama, jog džinas yra daromas iš kadagių, tačiau tai tik iš dalies teisinga. Kaip sako gėrimo apibrėžimas, kadagio uogos daro įtaką tik jo skoniui, tačiau jos nėra naudojamos alkoholiui išgauti. Tam džino gamyboje dažniausiai naudojamas grūdinis spiritas.

KODĖL KADAGIAI?

Kadagio uogas žmonės naudoja nuo neatmenamų laikų. Jos turi itin ryškų, ilgai išliekantį skonį, kuris juntamas naudojant jį tiek maiste, tiek gėrimuose. Su kitais augalais, kadagio uogos ir pumpurai buvo naudojami žymiosiose kaukėse maro epidemijų metu: buvo tikima, kad tai apsaugos jas dėvintį žmogų nuo maro. Taip pat kadagio uogos senovėje buvo plačiai naudojamos kaip vaistas. Po Viduramžių Europą plintant distiliacijos paslaptims, šios vienuolių Benediktų rankose sutiko kadagį ir tai davė prielaidą džinui atsirasti.